Kaip Ein¿teino reliatyvumo teorija, Heizenbergo neapibr¿¿tumo principas, ¿rodingerio bang¿ lygtis jau seniai ¿avi smalsius protus ir fizikos myl¿tojus. Kuo gilinamasi ¿ fizik¿, kyla vis daugiau klausim¿. Tamsioji energija, antimaterija, paraleliniai visatos, kvantin¿ susipynimas ir kt., yra sud¿tingos fizikos sri¿i¿ bendram ¿mogui.


Täiau fizika ir poezija abu yra vidiniai ir gilesni gamtos i¿rai¿kos, paai¿kinimai.


Fizika ir poezija papildo viena kit¿. Ne fizika gali paai¿kinti visk¿ apie gamt¿, ties¿ ir tikrov¿, ne poezija gali apräyti gamt¿, ties¿ ir tikrov¿ per m¿s¿ emocijas. Nuo modernios poezijos prad¿ios keletas mokslinink¿ ir mokslini¿ student¿ räo poezij¿, siekdami praturtinti literat¿ros pasaul¿. Kai Nobelio fizikos premija buvo ¿teikta fizikams u¿ kvantin¿s fizikos eksperimentus 2022 metais, tai mane paskatino jungti fizik¿ su poezija ir räyti ¿i¿ knyg¿ "¿rodingerio kat¿".


Mano mylimos ¿monos staigus i¿¿jimas i¿ ¿ios planetos taip pat mane i¿st¿m¿ ¿ emocin¿ auk¿tum¿ ir privert¿ ie¿koti prieglobs¿io poezijoje. Mes tikim¿s, kad vien¿ dien¿ fizika atras Dievo lygt¿ ir pagrindin¿ ties¿ apie tai, kod¿l ir kaip visata atsirado, kokia yra m¿s¿ visatos ir gyvenimo paskirtis. Ar visata atsirado i¿ käko ar i¿ nieko, ar buvo didysis sprogimas ar ne, ir ar tai realyb¿ ar iliuzija laiko srityje, kiekviena tiesa i¿kils, bet ä galiu neb¿ti laiko srityje.


¿i poezijos knyga sukurtas, kad paprastai ir poeti¿kai paai¿kint¿ gamt¿ ir fizik¿ visiems, nes dauguma ¿moni¿ mano, kad nei fizika, nei poezija n¿ra j¿ puodelio arbatos. Kai fizika tampa miglota, poezija gali kalb¿ti savu b¿du apie gamt¿ ir tikrov¿. ¿i knyga taip pat yra bandymas sujungti fizik¿ su poezija arba poezij¿ su fizika.