¿odis sausainis rei¿kia ¿mäus pyragai¿ius", kilusius i¿ oland¿ kalbos ¿od¿io ¿koekje" arba ¿koekie". Sausainiuose yra daug t¿ päi¿ ingredient¿, kaip ir pyragai¿iuose, i¿skyrus tai, kad juose yra mäesn¿ skys¿io ir didesn¿ cukraus bei riebal¿ proporcija miltuose.


Sausaini¿ receptus galima paruo¿ti daugyb¿s form¿, skoni¿ ir tekst¿r¿ bei papuo¿ti. Atrodo, kad kiekviena ¿alis turi savo m¿gstamiausi¿: ¿iaur¿s Amerikoje tai ¿okolado gabal¿lis, Jungtin¿je Karalyst¿je tai trumpas pyragas, Pranc¿zijoje - sabalai ir makaronai, ir jos biscotti Italijoje.


Sausaini¿ receptai paprastai skirstomi ¿ kategorijas pagal te¿los ar te¿los sklandum¿, pagal j¿ formavimo b¿d¿ - baton¿liai, numesti, ¿aldytuvas / ¿aldytuvas, formuoti, presuoti arba i¿ko¿ioti. Be to, kai kurie slapuk¿ tipai yra kit¿ potipiai. Ruo¿iamo sausaini¿ recepto tipas lemia j¿ mai¿ymo b¿d¿, täiau däniausiai naudojamas ¿prastas pyrago arba kremo ruo¿imo b¿das. Sausainiai gali b¿ti kepami arba vadinami nekepamais, kai jie gali b¿ti gaminami i¿ paruo¿t¿ valgyti gr¿d¿, toki¿ kaip ry¿i¿ krispies, avi¿iniai dribsniai, rie¿utai, d¿iovinti vaisiai ar kokosas, ir laikomi kartu su virtu sirupu arba päildytu cukraus pagrindu. pavyzd¿iui, lydyt¿ zefyr¿ ir sviesto.