Viduram¿iais ¿mon¿s Europoje statydavo patalpas kaip distiliavimo gamykl¿ priestat¿, kurios buvo specialiai skirtos maistui i¿d¿iovinti nuo patalp¿ ugnies kar¿¿io.
Maistas buvo suveriamas per kambar¿, r¿komas ir d¿iovinamas. D¿l saul¿s tr¿kumo ir saus¿ dien¿ nebuvo ¿manoma d¿iovinti maisto lauke, o ¿ie special¿s namai i¿sprend¿ ¿moni¿, gyvenan¿i¿ v¿siame, dr¿gname klimate, problem¿. Iki 1800-¿j¿ vidurio buvo sukurtas procesas, pagal kur¿ dar¿ov¿s gali b¿ti d¿iovinamos 105 °F temperat¿roje ir suspaud¿iamos ¿ pyragus.
¿ios d¿iovintos dar¿ov¿s buvo sveikintinas mitybos ¿altinis j¿reiviams, ken¿iantiems ilgas keliones be ¿vie¿io maisto. Antrojo pasaulinio karo metu kariai, tarnaudami m¿¿io lauke, naudojo dehidratuot¿ maist¿ kaip lengv¿ racion¿. ¿iandien tai ¿inome kaip ¿paruötus valgyti patiekalus" (MRE). Po karo ¿eiminink¿s neskub¿jo ¿io kompakti¿ko, bet dänai neskanaus maisto ¿traukti ¿ savo kasdien¿ gaminimo rutin¿, o dehidratuotas maistas i¿krito i¿ palankumo. Kaip paruö¿jas, kuris taip pat yra sodininkas, noriu, kad mano sand¿liukas b¿t¿ paruötas ne tik pupeles, ry¿ius, kvie¿ius ir kiau¿ini¿ miltelius. I¿sausin¿s mano sodo g¿rybes u¿pildo sprag¿, kuri¿ palieka maistas, kurio negalima konservuoti, ir ¿aldiklis, galintis nutr¿kti elektra. ¿varaus vandens ¿altinis ir ugnis yra vieninteliai dalykai, kurie yra tarp mano ¿eimos ir kar¿to patiekalo, paruöto i¿ dehidratuot¿ ingredient¿.
¿i knyga skirta ne tik patyrusiems sodininkams, s¿¿iningiems ruö¿jams ir patyrusiems konservatoriams. Jis skirtas visiems, kurie m¿gsta ¿vie¿i¿ maist¿ ir nori prisid¿ti prie jo konservavimo. Norint prisitaikyti prie aktyvaus ¿iandieninio gyvenimo b¿do, dehidratacija turi lengvai ¿silieti ¿ kasdien¿ rutin¿, u¿trukti kuo mäiau laiko ir reikalauti minimalaus pasiruöimo laiko.
Derindami masin¿ pirkim¿ su konservavimo seansais, taip pat su veiksmingu dehidratatoriumi, galite d¿iovinti maist¿ ir naudoti kiekvien¿ dien¿